pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius BENEDIKTAS XVI. Susitikimas su Didiosios Britanijos visuomens atstovais, skaitant diplomatin korpus, politikus, akademikus ir verslo vadovus (Vestminsteris, 2010 m. rugsjo 17 d.)
 
 

Popieius BENEDIKTAS XVI

Susitikimas su Didiosios Britanijos visuomens atstovais, skaitant diplomatin korpus, politikus, akademikus ir verslo vadovus

Vestminsteris
2010 m. rugsjo 17 d.

Pone Parlamento Pirmininke,

Dkoju u sveikinimo odius io garbingo sambrio vardu. Kreipdamasis jus, suvokiu man suteikt privilegij kreiptis brit taut ir jos atstovus Vestminsterio salje, i sal tautos pilietinje ir politinje istorijoje nepakartojamai reikmingame pastate. Tad leiskite ireikti savo pagarb Parlamentui, jau imtmeius egzistuojaniam ioje vietoje ir turjusiam toki didiul tak visus traukianio valdymo pltrai tarp taut, pirmiausia Britanijos taut sandraugoje ir visame angliakalbiame pasaulyje. Js bendra teiss tradicija remiasi teisins sistemos daugelyje pasaulio dali, o js ypatingas poiris atitinkamas valstybs ir individo teises ir pareigas bei gali atskyrim daug kam pasaulyje tebelieka kvpimo altinis.

Kreipdamasis jus ioje istorinje aplinkoje, mintyse turiu daugyb vyr ir moter, kurie imtmei tkmje prisidjo prie lemting vyki, vykusi tarp i sien ir formavusi daugelio brit kart ir kit moni gyvenim. Pirmiausia atmintyje ikyla ventasis Tomas Moras, didis angl mokslininkas ir valstybs vyras, tikinij ir netikinij labai gerbiamas u nuosekl savo sins laikymsi net rizikuojant nepatikti suverenui, kurio „gerasis tarnas“ jis buvo, u tai, kad pasirinko tarnauti pirmiausia Dievui. Dilema, ikilusi Morui anais sunkiais laikais, aminasis klausimas dl santykio tarp to, kas priklauso Cezariui ir kas Dievui, teikia man galimyb glaustai pamstyti su jumis apie deram religinio tikjimo viet politiniame procese.

Šios alies parlamentin tradicij nulm ir nacionalinis instinktyvus polinkis santrum, trokimas siekti autentikos pusiausvyros tarp teist vyriausybs pretenzij ir jos valdini teisi. Nors keliais js istorijos momentais buvo imtasi ryting priemoni apriboti valdi, tautos politins institucijos gebjo pltotis stebtinai stabiliai. Taip Britanija isirutuliojo pliuralistin demokratij, itin vertinani odio laisv, politin laisv bei pagarb statymui ir isiskiriani stipria individo teisi ir pareig bei vis piliei lygybs statymo atvilgiu pajauta. Katalik socialin mokym, nors ir vilkt skirting kalb, su tokiu poiriu vienija pagrindinis rpestis sergti nepakartojam kiekvieno mogaus, sukurto pagal Dievo paveiksl ir panaum, kilnum ir pilietins valdios pareigos skatinti bendrj gr akcentavimas.

Ir vis dlto pamatiniai klausimai, ikil Tomo Moro teisme, ir toliau savaime silosi vis kitokiomis svokomis, nulemtomis nauj socialini slyg. Kiekviena karta, siekdama bendrojo grio, turi i naujo klausti: kokius reikalavimus vyriausybs gali pagrstai primesti savo pilieiams ir kokia j apimtis? koki valdi apeliuojant galima sprsti moralines dilemas? Šie klausimai atveda mus tiesiai prie etini pilietinio diskurso pamat. Jei moraliniai principai, grindiantys demokratijos proces, yra nulemti vien socialinio susitarimo, tada akivaizdiai irykja to proceso trapumas – tai ir yra tikrasis ikis demokratijai.

Pragmatini, trumpalaiki sprendim netinkamum sudtingoms socialinms ir etinms problemoms perdm aikiai parod nesena pasaulin finans kriz. Daugelis sutinka, jog ekonomin veikla, stokojanti tvirto moralinio pagrindo, prisidjo prie dideli sunkum, iandien kamuojani milijonus moni visame pasaulyje. Kaip „kiekvienas ekonominis sprendimas turi moralini padarini“ (Caritas in veritate, 37), lygiai taip ir politinje srityje etinis politikos matmuo turi reikming padarini, kuri nevalia ignoruoti n vienai vyriausybei. Pozityvus pavyzdys yra vienas i Britanijos parlamento ypa ymi pasiekim – verg prekybos panaikinimas. Kampanija, atvedusi prie tokio reikmingo statymo, rmsi tvirtais etiniais principais, besiaknijaniais prigimtiniame statyme, ir pri¬sidjo prie civilizacijos, kuria i tauta gali didiuotis, statydinimo.

Tad pagrindinis klausimas yra toks: kas yra politini pasirinkim etinis pagrindas? Katalik tradicija laikosi nuomons, jog objektyvios normos, lemianios teising veikl, prieinamos protui, nepriklausomai nuo Apreikimo turinio. Remiantis tokiu supratimu, religijos vaidmuo politiniuose debatuose yra ne tiek pateikti tas normas, tarsi j nestengt velgti tikintieji, – ir juolab nesilyti konkrei politini sprendim, visikai esani u religijos kompetencijos rib, – bet veikiau padti igryninti ir parodyti tai, kaip protas taikytinas objektyviems morals principams atrasti. Religijos „pataisomasis“ vaidmuo proto atvilgiu ne visados sutinkamas svetingai, i dalies todl, kad ikreiptos religijos formos, kaip antai sektantizmas ir fundamentalizmas, paios kelia rimt socialini problem. O tie ikraipymai savo ruotu kyla i nepakankamo dmesio proto apvalomajam ir struktruojaniam vaidmeniui paioje religijoje. Tai dvipusio judjimo kelias. Be religijos teikiamos pataisos protas gali tapti ikraipym auka, pavyzdiui, manipuliuojamas ideologijos arba taikomas i dalies, iki galo neatsivelgiant mogaus kilnum. Toks piktnaudiavimas protu kaip tik pirmiausia ir dav pradi verg prekybai bei daugeliui kit socialini blogybi, skaitant XX a. totalitaristines ideologijas. Štai kodl peru mint, kad proto pasauliui ir tikjimo pasauliui – sekuliaraus racionalumo pasauliui ir religinio sitikinimo pasauliui – vienam kito reikia ir kad jie civilizacijos gerovs labui neturt bijoti umegzti isamaus dialogo.

Religija, kitaip tariant, nra statym leidj sprstina problema, bet gyvybikai svarbus veiksnys, prisidedantis prie nacionalinio pokalbio. Šioje perspektyvoje negaliu nepareikti susirpinimo, kad religija, pirmiausia krikionyb, kai kur, net ir pakant labai pabrianiose tautose, vis labiau stumiama pakrat. Vieni reikalauja nutildyti religijos bals ar bent istumti j grynai privai srit. Kiti, laikydamiesi abejotino sitikinimo, kad tai gali kaip nors eisti kit religij sekjus ar netikiniuosiuos, tikina, neva reikt riboti toki veni kaip Kaldos viej ventim. Treti, paradoksaliai siekdami paalinti diskriminacij, aikina, jog krikionys, einantys viesias pareigas, kartais privalt elgtis prie savo sin. Esama nerimasting enkl, rodani nenor teigiamai vertinti ne tik tikinij teis sins ir religijos laisv, bet ir teist religijos vaidmen vieuomenje. Todl visus kvieiu atitinkamose savo takos sferose iekoti bd, kaip skatinti ir drsinti tikjimo ir proto dialog visais nacio¬nalinio gyvenimo lygmenimis.

Js pasirengimas tai daryti jau gldi precedento neturiniame mano pakvietime iandien. Jis taip pat reikiasi srityse, kuriose js vyriausyb bendradarbiauja su Šventuoju Sostu. Taikos srityje pasikeista nuomonmis dl tarptautins prekybos ginklais sutarties parengimo; mogaus teisi atvilgiu Šventasis Sostas ir Jungtin Karalyst pasidiaug demokratijos paplitimu, pirmiausia per pastaruosius eiasdeimt penkerius metus; pltros srityje bendradarbiauta dl atleidimo nuo skol, dl teisingos prekybos ir pltros finansavimo, pirmiausia per International Finance Facility, International Immunization Bond ir Advanced Market Commitment. Šventasis Sostas taip pat tikisi kartu su Jungtine Karalyste ityrinti naujus bdus ekologinei atsakomybei vis labui skatinti.

Noriu taip pat pabrti, kad i vyriausyb pareigojo Jungtin Karalyst nuo 2013 met 0,7 proc. nacionalini pajam skirti vystymosi pagalbai. Pastaruoju laiku bta padrsinani teigiam pasaulinio solidarumo su vargais enkl. Taiau norint t solidarum paversti veiksminga veikla, btinas vieias mstymas, galintis pagerinti gyvenimo slygas daugelyje gyvenimo srii, kaip antai maisto produkt gamyba, varus vanduo, naujos darbo vietos, vietimas, parama eimoms, pirmiausia migrant, ir bazin sveikatos apsauga. Turint prie akis moni gyvybes, laikas visada spaudia: taiau pasaulis savo akimis ivydo milinikus iteklius, kuriuos vyriausybs gali sutelkti gelbti finansinms institucijoms, kurios laikomos „per didelmis, kad bt galima leisti joms lugti“. Pasaulio taut visapusikas mogikasis vystymas tikrai ne maiau svarbus: is reikalas vertas pasaulio dmesio, t. y. tikrai „per didelis, kad jam bt galima leisti lugti“.

Ši neseno Jungtins Karalysts ir Šventojo Sosto bendradarbiavimo apvalga gerai parodo, kokia didel paanga skleidiant pasaulyje pagrindines mus vienijanias vertybes pasiekta nuo tada, kai buvo umegzti dvipusiai diplomatiniai santykiai. Puoselju vilt ir meldiu, kad ie santykiai ir toliau duot vaisi bei juos atspindt vis didesnis dialogo tarp proto pasaulio ir tikjimo pasaulio ir j abipuss pagarbos visais visuomens lygmenimis poreikio pripainimas. Esu sitikins, kad ir ioje alyje yra daug srii, kur Banyia ir vieoji valdia gali dirbti ranka rankon piliei gerovs labui, pagal io Parlamento istorin praktik aukdamosi Dvasios vadovavimo tiems, kurie stengiasi pagerinti visos monijos gyvenimo slygas. Kad toks bendradarbiavimas bt galimas, religins institucijos – skaitant susijusias su Katalik Banyia – turi bti laisvos veikti pagal savo principus ir savitus sitikinimus, grstus tikjimu ir oficialiu Banyios mokymu. Tada tokios pamatins teiss kaip religijos, sins ir susirinkim laisv bus garantuotos. Angelai, velgiantys emyn mus nuo ios senos sals nuostabi lub, primena sen tradicij, i kurios isirutuliojo brit parlamentin demokratija. Jie primena mums, kad Dievas nuolatos mus stebi trokdamas vesti ir sergti. Ir jie mus kvieia pripainti gyvybikai svarb indl, kuriuo religinis tikjimas prisidjo ir tebeprisideda prie tautos gyvenimo.

Pone Parlamento Pirmininke, dar kart dkoju u galimyb trumpai kreiptis i garbing audiencij. Leiskite man patikinti jus ir lord Pirminink, jog linkiu jums visa ko geriausia ir meldiuosi u jus ir io seno Parlamento abiej rm vaising darb. Dkoju ir telaimina jus visus Dievas!

___________________________________

© Vert „Banyios inios“ 2010 m. Nr. 19

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi